Rašymo praktika: TAIKA viduje!
Tai – autentiška rašymo praktika susitikti su savimi, labiau pažinti save, įsileisti save, pažiūrėti į situaciją kitaip, praplėsti ją už savo pačios skausmo, pasimetimo, užstrigimo ribų. Tai saugus būdas išreikšti emocijas, išgirsti save ir atrasti naujas savo spalvas.
Praktikos metu mes metodiškai ir su vedimu ne tik pažiūrime į save ar situaciją kitaip, bet ir išrašome tai, kas giliai užslėpta: stipriausias emocijas, didžiausias nuoskaudas, džiaugsmus, sutinkame savo poreikius, pamatome tai, ko kalbantis nepavyko, o tai, kas nebereikalinga, išimame iš savęs ir išklojame popieriaus lape. Suteikiame visiems išgyvenimams formą, suvokimams turinį ir tada jie jūsų arba nebevaldo, arba valdo gerokai mažiau – tiesiog tampa viena jūsų gyvenimo dalių. Be didelių istorijų ir jausmų.
Šis būdas turi būseną keičiantį poveikį ir sukuria didelę tikimybę susitikti su visomis savo spalvomis. Savęs tikro (-os) pažinimas ir įsileidimas, nes būti visokiu (-ia) yra Legalu! Visais atvejais, kai norisi padėti sau čia ir dabar, kai norisi suprasti kas dedasi viduje, kai nesusikalbame, norime išgryninti mintis, jausmus, situacijas, rasti sprendimus, kai nebepakeliame emocijų ir yra per sunku, vienas veiksmingiausių priemonių sau padėti yra TERAPINIS RAŠYMAS.
Reikalingos Priemonės: atskiri lapai, svarbu, kad galima būtų lapus išplėšti, pati gražiausia, nuostabiausia, patogiausia jūsų rašymo priemonė.
Nauda:
Praktikos metu ateina palengvėjimas, prasiplečia požiūris, susitinkame su tikromis emocijomis, pabūname savo paties (-čios) tikrume, auginame tikėjimą savimi, didžiuojamės savimi ir švariname savo vidų. Labai dažnai lydi atradimai. To pasekmė – mažiau ligų, neaiškių momentinių užsidegimų, švaresnė komunikacija ir realybė. Labiau suprantame savo norus. Didėja dėkingumo jausmas, paleidžiamos senos istorijos, išdrįstama kalbėti nepatogiomis temomis. Viduje TAIKA.
Giedrė Laures
„Esu ne tik aktyvi Gyvenimo tyrinėtoja, bet ir amžina žmogaus sielos inžinerijos studentė. Smalsiai aistringa sujungti mokslą ir dvasingumą, kad galėčiau suvokti ir patirti savo pačios ir žmogaus esatį. Tvirtai tikiu, kad galiu dalintis tik tuo, kas patirta. Vienintelis pastovus dalykas mano gyvenime yra vidiniai pokyčiai ir jau 10 metų Rašymo. Labiausiai mėgstu patirti gyvenimą per žmones ir jų istorijas. Branginu laisvę, tikrumą ir nepaprastai esu dėkinga, kai pavyksta džiaugsmą džiaugti. Šiandien esu įsimylėjusi šią frazę: kai pažįsti, negali nemylėti! Tai įprasmina visas kurtas, atliekamas ir skleidžiamas praktikas, nes jos veda į savęs pažinimą, tikrumą ir laisvę pamatyti, priimti ir Būti tuo, kas Esi. Lygiai taip kaip rašymo praktikos Tai ką Jaučiu yra Legalu ir Vidinė Taika.”