EN



RYTINĖ MANKŠTA

Pirmiausia vyksta pasisveikinimas su savo kūnu bei gamta – ištiesiamos kojos, rankos plačiai siekiama motulės žemės ir dangaus šventųjų malonės. (Nauda – susigretinama su savuoju „aš“, kūnui – pratempiami energetiniai meridianai, nuo galūnių pereinama per visą kūną.)

Suaktyvinus savo kūno energetinį lauką (pratempus raumenis) siekiama išbudinti savo vidinį „aš“. Taikant sąvojo ugnikalnio prabudimą, suimamos rankos ir purtome visą kūną.

Tam, kad motulė žemė atsibustų, pražystų iš savo vidaus, trypiama kojomis į žemę (atliekama kardio – stipriname širdies darbą).

Pažadinus motulę žemę, kad ji mylėtų mūsų vidinį „aš“, vizualizuodami judesiais siekiame dangaus, kviečiame lietų, kad pripildytų jūrą, ežerus, upes vandeniu (vyksta viso kūno tempimas). Toliau atlikdami roll down (leidimasi žemyn), pajungiam viso stuburo pojūčius, kad kiekvienas slankstelis prisipildytų vandens (tokiu metodu atliekamas sąnarių sutepimas), pasiekiame žemę.

Prisipildę vandeniu, giliais įtūpstais ir rankų mostais, įsivaizduodami siekiame vandenio, kuriuo apsipilame savo kūną, atsigeriame, nuplaudami save nuo blogų minčių ir vesdami į švarią, šviesią dieną. (Nauda – stiprinami sėdmenys, mobilizuojami dubens judesiai neapkraunant nugaros.)

Nuplovę savo kūną, padėkodami orui, kad galime juo kvėpuoti, paprašome, kad jis suteiktų mūsų kūnui deguonies  ir nuolat būtų tyras ir švarus. Atliekame kvėpavimo pratimus, tariant ,,š“ raidę, garsą ,,apči“ ir kvėpuojant kaip šuniukas. (Šiuo metodu visas kūnas prisotinamas deguonies, suaktyvėja kraujotaka, dirba pilvas, pilvo raumenys bei vidaus organai, suaktyvėja saulės rezginys.)

Lengvais kojų, rankų papurtymais (trumpas atsikvėpimas), siekiame koordinacijos lavinimo, sustiprinti savo kūno pojūčius ir labiau pažinti kūną. Stovime ant vienos kojos, rankos į šoną, su viena ranka atsimerkus paliečiame nosį, tada su kita, o po to visa tai pakartojame užsimerkus.

Nepamiršdami, kad esame ne vieni mankštoje, o esame bendra didelė šeima, sukamės į savo dešinę pusę, uždedame kaimynui rankas ant pečių ir nuo pečių nuglostom žmogaus įtampą, taip nuramindami raumens tonus. Atliekami maigymai per nugarytę, paplekšnojimais kūnas žadinamas gražiai dienai ir vėl nuglostymais linkime kūnui gražios dienos.

Pabaigai – įkvėpimas, iškvėpimas. Užsimerkiame ir kartu su savo esmės pažinimu, mintyse sakome mantrą: ,,Aš esu, (savo vardas), aš esu – meilė ; aš esu – amžinas ; aš esu beribis“. Padėka sau kartojama tris kartus.

Mankštą ves Robertas Gorskis




Grįžti atgal