EN



Sutartinės

Mano vardas Rūta, o rūtos auga žalios. Žalios želia pievos, o pievose šnara vėjas. Vėjas myli medį. Medis – visatos bambagyslė. Bambagyslėje sukas sutartinių ratilai. Ratilais mes giedam sutartines. Sukam ir sukam nepailstantį, ciklišką, vis užgimstantį sutartinių gausmą, tekėjimą, veržimąsi iš senų senų lietuviškų laukų, kalnų, pievų, miškų ir mūsų prosenelių ramaus, meditatyvaus, o kartais linksmo ir humoristinio giedojimo. Sutartinės esti visokios. Liūliuojančios ir gramzdinančios į meditaciją, o drauge energingos, primenančios mums apie senolių darbus, būtį ir buitį. Man sutartinės yra galia, kuri mane pripildo, sujungia su senųjų prosenių melodijų aidais bei atkuria naują skambesį mūsų lūpose. Tad kviečiu pasimokyti daugiabalsių lietuvių giesmių, pasinerti į gaudžiantį ir šnarantį sutartinių vandenyną. Giedodami sutartines įžiebsime ugnį taip, kaip tą darė mūsų proseneliai. Ugnies kibirkštis kylanti į dausas ir susiliejanti su sutartinių melodija kurs įkvepiančius, archajiškus ir drauge modernius pasaulius aplink mus. Sutartinėmis, ugnimi, balsu mes sujungsime praeitį, dabartį ir ateitį į vieną ir nenutrūkstamą kartų grandinę.
 
Aprašymas apie mane
 
Esu Rūta Vyšnia. Mano gyvenime jungiasi kelios gijos – žodis ir muzika. Esu baigusi lietuvių kalbą ir literatūrą, todėl mano prasmių lauke daug žodžių, semantikos, apmąstymų, rašinėjimų, skaitinėjimų. Nuo mažų dienų mane domino folkloras. Užaugau su Šiaurės Lietuvos energingom, aukštaitiškom dainom, o drauge ir su sutartinėm, kurios yra kildinamos iš Aukštaitijos arealų. Šiuo metu studijuoju Muzikos ir teatro akademijoje muzikinį folklorą, o taip pat giedu folkloro kolektyve. Tad muzika, dainos, melodijos sukas mano plaukuos, skamba akyse, auga širdyje. Mokaus kiekvieną dieną. Mūsų dainų lobynas yra didžiulis, tačiau tai, ko išmokau, pasisėmiau norėčiau atverti Jums, pamokyti Jus. Kodėl? Todėl, kad myliu dainas, todėl, kad gera giedoti, susipažinti, gera dalintis. Ir ne tik gera. Reikia dalintis. Kad skleistume tas melodijas, tas giesmes, tuos šventus prosenelių žodžius, kad keltume tautos dvasią ir savimonę.
 



Grįžti atgal